Namų energijos kaupikliai įsitvirtina Europos šalių rinkose

Naujausi pokyčiai

Gyvenamųjų namų baterijų rinka Europoje sparčiai vystosi, o šį augimą skatina keli pagrindiniai veiksniai: technologinė pažanga, politikos pokyčiai, augančios elektros kainos ir didėjantis tvarumo suvokimas.

2023 m. Europoje buvo įrengta daugiau nei 17 GWh naujų energijos kaupimo baterijų sistemų (BESS) pajėgumų – tai jau treti metai iš eilės, kai metinė rinka padvigubėja. Šį reikšmingą augimą daugiausia lėmė gyvenamasis sektorius, reaguojantis į energetikos krizę. Tais pačiais metais ketvirtadalis naujai įrengtų gyvenamųjų saulės elektrinių Europoje buvo komplektuojamos su energijos kaupimo sistemomis.

Vokietija pirmauja Europoje pagal gyvenamųjų namų energijos kaupimo sistemų diegimą. 2023 m. šalyje buvo įrengta 555 000 namų baterijų sistemų – tai įspūdingas 166 % augimas per metus. Šios instaliacijos sudarė 52,6 % visų naujų įrengimų Europoje.

Vokietijoje namų ūkiai su saulės elektrinės ir baterijos sistema vidutiniškai pasiekia 70 % energetinį savarankiškumą. 2023 m. apie 79 % visų naujų saulės elektrinių buvo įrengtos kartu su energijos kaupimo sistema. 82 % naujai įdiegtų baterijų buvo sujungtos su hibridiniais inverteriais, leidžiančiais efektyviai valdyti tiek saulės energijos gamybą, tiek jos kaupimą.

Technologinė pažanga

Ličio jonų baterijos išlieka populiariausiu pasirinkimu dėl didelės energijos talpos, ilgo tarnavimo laiko ir mažėjančių kainų. Nuolatiniai našumo ir saugumo patobulinimai taip pat skatina jų plačiai paplitusį naudojimą.

Ličio jonų baterijos užtikrina 2 000–5 000 ciklų, o švino rūgšties baterijos paprastai tarnauja 300–1 000 ciklų. Nors ličio jonų baterijų pradinė kaina yra didesnė, jų reali kaina per visą eksploatavimo laikotarpį yra gerokai mažesnė nei švino rūgšties baterijų, atsižvelgiant į ilgaamžiškumą ir našumą. Ličio jonų namų baterijų vieno ciklo kaina siekia 0,14–0,40 €/kWh, o švino rūgšties baterijų – 0,60–0,70 €/kWh. Šiuo metu populiariausi namų baterijų prekių ženklai Europoje yra „Tesla“, „LG Chem“ ir „Sonnen“.

Naujos technologijos, tokios kaip kietojo elektrolito baterijos ir srautinės baterijos, žada dar didesnį našumą ir saugumą. Pavyzdžiui, kietojo elektrolito baterijos pasižymi didesne energijos talpa ir yra mažiau linkusios į gaisro riziką. Tačiau reikšmingi gamybos, medžiagų stabilumo, kainos ir ilgaamžiškumo iššūkiai kol kas neleidžia šioms technologijoms dominuoti rinkoje.

Politika ir paramos mechanizmai

Europos Sąjungos Žaliasis kursas ir susijusios iniciatyvos siekia skatinti atsinaujinančiosios energijos ir energijos kaupimo sprendimų plėtrą, taip stiprindamos rinkos augimą. Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) numato, kad iki 2028 m. viešosios paskirties pastatai, o iki 2030 m. visi kiti nauji pastatai nebeturės naudoti iškastinio kuro vietoje. Šildymas pereis prie visiškai elektrinių sprendimų, todėl didės elektros suvartojimas ir bus skatinamas kaštų taupymas. ES klimato tikslai taip pat grindžiami atsinaujinančiosios energijos integracija į tinklą, o tai reikalaus papildomų energijos kaupimo pajėgumų – tiek tinklo mastu, tiek namų ūkiuose ar per agregavimą.

Daugelis Europos šalių taiko paskatas ir subsidijas, skirtas skatinti namų baterijų diegimą. Tai apima mokesčių lengvatas ir dotacijas. Vokietijoje namų savininkai gali gauti finansinę paramą energijos kaupimo sistemoms – programa padengia 25 % visų investicijų. Italija įdiegė „Superbonus“ mokesčių lengvatų programą, leidžiančią gyventojams atskaityti išlaidas, susijusias su saulės elektrinių ir baterijų sistemų įrengimu – subsidija gali siekti iki 70 %. Jungtinėje Karalystėje panaikintas PVM namų BESS diegimui ir modernizavimui. Taip pat įdiegta „Smart Export Guarantee“ schema, kuri užtikrina, kad gyventojams būtų mokama už į tinklą tiekiamą jų pačių pagamintą elektrą. Lenkijoje programa „Mój Prąd“ (liet. „Mano elektra“) buvo išplėsta ir dabar apima finansavimą namų energijos kaupimo sistemoms kartu su saulės moduliais.

Reguliavimo sistema

Sąskaitų išrašymo mechanizmų ir supirkimo tarifų pokyčiai Europos šalyse didina namų baterijų patrauklumą. Apskritai pastebimas perėjimas prie grynojo atsiskaitymo (net-billing) ir mažėjančių supirkimo tarifų gaminantiems vartotojams, kas skatina tvaresnius energijos sprendimus. Vokietijoje namų savininkai gauna mokėjimus už į tinklą tiekiamą elektrą pagal Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymą (EEG). Tačiau supirkimo tarifai mažėja, ir nuo 2024 m. kas šešis mėnesius bus mažinami dar po 1 %. Jungtinėje Karalystėje tokios bendrovės kaip „Octopus Energy“ diegia išmaniuosius tarifus, skirtus būtent namų ūkiams su baterijų kaupimo sistemomis, net ir be saulės elektrinių.

Rinkos dinamika

Augančios elektros kainos daugelyje Europos šalių daro namų baterijas finansiškai patrauklesnes. Jos leidžia kaupti energiją ne piko metu ir ją naudoti didžiausios paklausos laikotarpiais.

Gyvenamųjų saulės elektrinių plėtra visoje Europoje skatina baterijų poreikį. Namų savininkai, įsirengę saulės modulius, vis dažniau nori juos derinti su baterijomis, kad padidintų savarankišką vartojimą ir sumažintų priklausomybę nuo tinklo.

Vartotojai vis labiau siekia energetinės nepriklausomybės ir nori mažinti savo anglies pėdsaką. Namų baterijos leidžia daugiau pasikliauti atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir atitinka platesnius tvarumo tikslus.

Namų baterijų kainos nuosekliai mažėja, todėl jos tampa prieinamos vis platesniam vartotojų ratui. Šią tendenciją lemia masto ekonomija, gamybos pažanga ir auganti konkurencija.

Gamintojai pristato vis pažangesnius ir lankstesnius baterijų sprendimus. Inovacijos apima modulinės sistemos, kurias galima lengvai plėsti, integruoti sprendimai su inverteriais ir kompleksinės sistemos, jungiančios saulės energijos gamybą bei kaupimą.

Ateities perspektyvos

Gyvenamųjų namų baterijų rinkos perspektyvos Europoje atrodo labai palankios, o artimiausiais metais prognozuojamas tolesnis augimas. Pagrindiniai šios plėtros veiksniai bus nuolatinė technologinė pažanga, palaikančios politikos priemonės, reguliavimo aplinka, augantis vartotojų sąmoningumas ir paklausa tvariems energijos sprendimams.