Nuo trendo iki strateginio tikslo: kaip Lietuva gali pasinaudoti duomenų centrų augimu
Skaitmeninė ekonomika sparčiai plečiasi, o kartu su ja – ir duomenų centrų paklausa. Šie objektai – tai dideli, specializuoti pastatai, pripildyti serverių ir tinklo įrangos, kurie palaiko dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, vaizdo transliacijas ir kriptovaliutų kasimą. Kuo labiau pasikliaujame skaitmeninėmis paslaugomis, tuo didesnis tampa ir elektros poreikis, reikalingas joms veikti. „Ignitis grupei“ tai daugiau nei tiesiog trendas – tai nacionalinė galimybė. Plėsdami atsinaujinančiosios energijos gamybą, stiprindami tinklo infrastruktūrą ir užtikrindami energetikos sistemos lankstumą, padedame Lietuvai tapti patrauklia vieta tvarioms, didelio masto investicijoms į duomenų centrus.
Augantis duomenų centrų energijos poreikis
Duomenų centrai – vieni iš daugiausiai energijos naudojančių skaitmeninės infrastruktūros elementų. Jiems reikia nuolatinio elektros tiekimo ne tik serveriams ir tinklo įrangai maitinti, bet ir vėsinimui bei saugumui užtikrinti. Didėjant darbo krūviams – ypač susijusiems su dirbtiniu intelektu – jų energijos suvartojimas sparčiai auga.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, iki 2030 metų pasaulinis duomenų centrų elektros suvartojimas viršys 945 teravatvalandes (TWh) per metus. Tai daugiau nei du kartus daugiau nei dabar, beveik prilygstant visam dabartiniam Japonijos elektros suvartojimui. Didelę dalį šio augimo lems dirbtinio intelekto krūviai – jų energijos suvartojimas padidės keturis kartus per tą patį laikotarpį.
Europa žengia panašiu tempu. Pasak organizacijos „Beyond Fossil Fuels“, iki 2030 metų duomenų centrų elektros poreikis žemyne gali išaugti net 160 %, pasiekdamas 287 TWh – tai daugiau nei visos Ispanijos elektros sąnaudos 2022 metais. Šis staigus augimas kelia iššūkių ne tik elektros tinklams, bet ir nacionaliniam bei ES lygmens energetikos pajėgumų planavimui.
„Ignitis grupėje“ šį iššūkį vertiname kaip galimybę. Mūsų plečiamas atsinaujinančios energijos portfelis, apimantis sausumos ir jūrinius vėjo, saulės bei inovatyvius biomasės projektus Baltijos regione ir Lenkijoje, yra būtinas siekiant tvariai patenkinti didėjantį elektros poreikį.
Kas maitins duomenų centrus?
Nors duomenų centrų pramonė žengia tvarumo link, tačiau dauguma centrų vis dar naudojasi tradiciniais elektros tinklais, kuriuose dažnai didelę dalį sudaro iškastinis kuras. Taip pat, daug jų pasikliauja dyzeliniais ar dujiniais generatoriais kaip atsarginiu šaltiniu. Vis dėlto, vis daugiau operatorių pereina prie atsinaujinančių išteklių – naudodami tiesiogines elektros pirkimo-pardavimo sutartis (PPA), įrengdami saulės elektrines vietoje, diegdami akumuliatorių sistemas bei taikydami anglies dioksido emisijų kompensavimo priemones.
Pirmaujantys debesijos paslaugų tiekėjai, tokie kaip „Amazon Web Services“ (AWS) ir „Google“, jau skelbia ambicingus įsipareigojimus AEI srityje. „Amazon“ teigia, kad visą savo metinį elektros poreikį padengia atsinaujinančiais šaltiniais ir siekia nulinės emisijos iki 2040 metų. „Google“ žengia dar toliau – siekia, kad iki 2030 metų visi duomenų centrai naudotų tik švarią energiją 24/7. Tai reiškia, kad kiekvienas jų duomenų centras turės veikti tik iš švarių šaltinių – ne tik teoriškai, bet realiuoju laiku. Toks valandinio suderinimo metodas sprendžia svarbią problemą, susijusią su metiniais atsinaujinančios energijos rodikliais: jie dažnai slepia faktą, kad kai saulė nešviečia ar vėjas nepučia, vis tiek naudojama iškastinė energija.
IEA prognozuoja, kad iki 2035 metų apie pusę papildomo duomenų centrų elektros poreikio padengs AEI. Tačiau norint užtikrinti nepertraukiamą ir patikimą veiklą, būtini ir vadinamieji dispečeriniai (nuolat prieinami) energijos šaltiniai – tokie kaip gamtinės dujos, branduolinė ar geoterminė energija. Optimalus sprendimas – tai derinys tarp didelės atsinaujinančios energijos dalies, tvarių ir patikimų atsarginių šaltinių, galingų energijos kaupimo sistemų ir technologijų, galinčių prisitaikyti prie svyruojančios energijos pasiūlos.
Būtent čia mes prisidedame. Mūsų darbas neapsiriboja tik AIE gamyba – mes taip pat siekiame prisidėti prie sistemos lankstumo ir stabilumo, kurie reikalingi didelio poreikio vartotojams, tokiems kaip duomenų centrai. Investuodami į išmaniuosius tinklus, energijos saugojimą ir balansavimo sprendimus, sudarome galimybes šį augantį energijos poreikį integruoti į žalią, stabilią ir saugią energijos sistemą.
Ar Lietuva gali tapti duomenų centrų traukos tašku?
Lietuva turi galimybę pozicionuoti save kaip konkurencingą vietą naujos kartos duomenų centrams. Štai keli šaliai palankūs veiksniai. Pirmiausia, atsinaujinančios energijos pajėgumai sparčiai auga, ypač vėjo ir saulės srityse.
Lietuva įsipareigojo iki 2030 metų pereiti prie 100 % atsinaujinančios elektros – tai svarbus argumentas tvarumo siekiančioms technologijų įmonėms. Antra, prognozuojamas lustų kainų kritimas leidžia lengviau įgyvendinti mažesnio masto, energiją taupančius sprendimus, kas atveria duris naujiems dalyviams. Trečia, Lietuvoje jau yra gera skaitmeninė infrastruktūra, aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir konkurencinga verslo aplinka – tai traukia tarptautinius operatorius.
Šiuolaikiniai duomenų centrai tampa vis lankstesni elektros vartotojai – gebantys reguliuoti apkrovą priklausomai nuo tinklo būklės ar atsinaujinančių šaltinių prieinamumo. Todėl tokios šalys kaip Lietuva, kurių atsinaujinančios energijos gamyba nuosekliai auga ir sąlygos lanksčiam veikimui gerėja, tampa vis patrauklesnės.
Mes turime puikią lokaciją duomenų centrui – Kruonį. Be hidroakumuliacinės elektrinės, ši vieta turi 75 hektarus laisvos žemės ir yra tiesiogiai sujungta su nacionaliniu tinklu per kelias 110 kV ir 330 kV linijas. Artimiausiu metu ji gali palaikyti iki 100 MW galingumą, o ilgalaikėje perspektyvoje – daugiau nei 1 000 MW. Centrinė vieta ir prieiga prie tarptautinių jungčių su Lenkija ir Švedija daro ją idealia duomenų centrams, kuriems reikalingas didelis energijos prieinamumas, mastelio keitimas ir saugus ryšys su Europos rinkomis.
Pabaigai
Duomenų centrai tampa būtini pasauliniam progresui – bet vis labiau vertinamas ir jų poveikis aplinkai. Šalys, galinčios pasiūlyti tiek skaitmeninį pasirengimą, tiek švarius energijos išteklius, išloš. Lietuva, turėdama augančius AEI pajėgumus ir skaitmeninį pagrindą, yra stiprioje pozicijoje. Kitas žingsnis – paversti potencialą realybe.
„Ignitis grupės“ veikla tiesiogiai prisideda prie šios vizijos įgyvendinimo. Plėsdami atsinaujinančios energijos gamybą, stiprindami tinklo stabilumą ir kurdami ilgalaikius infrastruktūros sprendimus padedame Lietuvai tapti konkurencingu ir tvariu skaitmeniniu centru. Tai geras priminimas mus visiems apie platesnį mūsų darbo poveikį.
Daugiau informacijos galite gauti susisiekę su Jaunesniąja inovacijų eksperte Beatriče Matiukaite, el. paštu [email protected]