Ar decentralizuoti žaliosios energijos tinklai iš tikrųjų yra saugesni?
2020 m. Skandinavijos telekomunikacijų paslaugų teikėja „Telia“ nutraukė ilgalaikę partnerystę su „Huawei“ dėl geopolitinių rizikų ir įtariamų kibernetinių grėsmių. Vėliau šie nuogąstavimai pasitvirtino, o Jungtinės Amerikos Valstijos uždraudė „Huawei“, „ZTE“ ir kai kurių kitų Kinijos gamintojų įrangos integraciją į šalies vidaus tinklus.
Kibernetinių grėsmių baimę pirmiausia paskatino Kinijos įmonėms taikoma prievolė pagal įvairius įstatymus, įskaitant Nacionalinį žvalgybos įstatymą, teikti duomenis valstybinėms žvalgybos institucijoms. Įtariamos slaptos „galinės durys“ telekomunikacijų įrangoje galėtų rimtai pakenkti tinklų saugumui ir privatumui ir dažnai laikomos grėsme nacionaliniam saugumui. Nors daugiausia dėmesio skirta telekomunikacijų sektoriui, kiniška įranga nuo to laiko išplito ir kituose strategiškai svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikoje.
RAUDONOJI ENERGETIKOS TRANSFORMACIJA
Žaliosios energetikos transformacija Europos Sąjungoje turi itin ambicingus tikslus, tačiau energijos kainų (LCOE) paritetas su tradicine (iškastinio kuro) energijos gamyba, nors ir stipriai subsidijuojamas, pasirodė esąs sudėtingas. Žaliojo kurso spaudimas ir paprasta finansinė logika daugelyje Europos rinkų nulėmė situaciją, kurioje laimi pigiausia įranga. O ji beveik visa gaminama Kinijoje.
Lietuvoje, skaičiuojama, daugiau nei 85 % iš maždaug 100 000 įrengtų saulės fotovoltinių sistemų naudoja inverterius, pagamintus tokių bendrovių kaip „Sungrow“, „Huawei“, „Solis“, „Growatt“ ir kitų. Pasak Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“, tai sudaro daugiau nei 1,1 GW instaliuotos galios, arba šiek tiek daugiau nei 65 % šalies dienos pikinio elektros poreikio.
Saugumo klausimai apima kelis veiksnius, kurie šiandien gali turėti didžiulį poveikį visai Europos energetikos sistemai.
GRĖSMĖS
Pirmoji grėsmė susijusi su Kinijoje esančiais serveriais, prie kurių jungiasi visi šie inverteriai. Kinijos inverterių gamintojas (arba žvalgybos tarnyba) savo nuožiūra ir bet kuriuo metu gali tiesiogiai prisijungti prie bet kurio saulės elektrinės inverterio ir jį išjungti. Saulėtą dieną Lietuvoje tai galėtų reikšti 60–70 % pikinės gamybos staigų nutraukimą. Tai savo ruožtu galėtų sukelti elektros tiekimo sutrikimą ar net plataus masto elektros tiekimo nutraukimą.
Žemiau pateiktame grafike aštuonių dienų laikotarpis kovo–balandžio mėn. iliustruoja, kad saulės elektrinių pikinė gamyba sudaro vidutiniškai 40–50 % tuo pačiu metu tenkančio nacionalinio elektros poreikio. Atsižvelgiant į tai, kad apie 900 MW instaliuotos saulės elektrinių įrangos galimai pagaminta Kinijoje ir gali būti pažeidžiama (apie 85 %), tam tikromis saulėtomis gegužės–rugsėjo dienomis ši galia gali siekti 700–800 MW pikinės gamybos. Toks apkrovos lygis jau viršija maksimalų leistiną tinklo sutrikimo limitą (arba n–1 kriterijų), taikomą perdavimo sistemos operatoriaus.
Nacionalinis elektros suvartojimas ir pikinė saulės elektrinių gamyba 2024.03.25–2024.04.01 (šaltinis: „Litgrid“)
Antroji grėsmė susijusi su galimu inverterių programinės įrangos pažeidimu. Jei prie bet kurio prie interneto prijungto inverterio galima prisijungti bet kuriuo metu, tuomet taip pat galima įkelti pažeistą programinės įrangos atnaujinimą ir negrįžtamai sugadinti įrangą.
Trečioji problema būdinga bet kuriam Kinijoje pagamintam daiktų interneto (IoT) įrenginiui, kuris jungiasi prie interneto ir vidinio namų tinklo (pavyzdžiui, saulės elektrinės inverteris, išmanusis robotas siurblys, oro gruzdintuvė ir pan.). Jei įrenginys turi prieigą prie jūsų vidinio tinklo, jis taip pat gali lengvai valdyti ar pažeisti kitus įrenginius. Pavyzdžiui, prie namų tinklo prijungtas išmanusis oro gruzdintuvas atakos atveju galėtų pasiekti ir valdyti jūsų šilumos siurblį bei jį negrįžtamai sugadinti, žiemos metu palikdamas namus be šildymo.
SPRENDIMAI
Akivaizdu, kad energetikos sistema, kurioje tokio masto potencialiai pavojinga įranga yra taip plačiai paplitusi, nėra nei tvari, nei saugi. Deja, nėra paprastų sprendimų, kaip atsukti laiką atgal, o Europos tinkluose jau integruotų inverterių skaičius šios užduoties taip pat nepalengvina.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Estija, jau ėmėsi veiksmų ir pripažino, kad pažeidžiamos atsinaujinančiosios energetikos įrangos perteklius kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Europos Sąjungos lygiu diskusijos šia tema taip pat sparčiai intensyvėja, o priemonės, skirtos elektros tinklų saugumui užtikrinti, tampa vis aktualesnės.
2024 m. kovo mėn. konferencijoje „Lietuvos Davosas 2024“ „Ignitis“ inovacijų komandos vadovas Karolis Mirinavičius saugumo klausimus aptarė su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus vadovu Roku Masiuliu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi ir kitais. Artimiausiais mėnesiais galima tikėtis dar daugiau diskusijų ir veiksmų tarp saugumo ir energetikos ekspertų šia tema.
Nepaisant Europos Sąjungos iniciatyvų, manoma, kad būtina priimti ir nacionalinius strateginius sprendimus, siekiant rasti saugiausius sprendimus. Tai gali apimti atskirų tinklų apsaugą, leidžiamų įrangos integravimo parametrų peržiūrą nacionaliniuose tinkluose, tačiau taip pat nereikėtų atmesti ir radikalesnių priemonių, pavyzdžiui, draudimo kiniškai įrangai jungtis prie interneto.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Inovacijų vystymo departamento vadovą Karolį Mirinavičių, [email protected]